Daiktavardėjimas ir daiktavardiškumas architektūros ir statybos terminijoje

Anotacija

Straipsnyje remiantis iš architektūros ir statybos terminų žodynų ir kitos mokslo literatūros surinktais terminais nagrinėjami terminų daiktavardėjimo ir daiktavardiškumo klausimai.  Įvertinama, į kurias temines grupes įeinantys būdvardžiai ir dalyviai dažniausiai linkę daiktavardėti, aptariami  surinktų terminų daiktavardiškumo laipsniai. Remiantis empirine medžiaga, nustatyta, kad architektūros ir statybos terminijoje daiktavardėja ar daiktavardiškai vartojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, įvardžiuotiniai būdvardžiai ir įvardžiuotiniai dalyviai ir sudurtiniai būdvardžiai. Pagal darybos tipą, susiformavusį kaip daiktavardėjimo pasekmė, padaryti terminai paprastai yra pirmojo, o atsiradę, vykstant šalutinio dėmens daiktavardėjimui, – antrojo daiktavardiškumo laipsnio. Daiktavardėjimo ir daiktavardiškumo reiškinys yra glaudžiai susijęs su terminų ekonomijos ir tikslumo principais. Ekonomijos principas lemia šalutinio termino dėmens daiktavardėjimą ar būdvardžio arba dalyvio daiktavardinimą, o tikslumo principas – desubstantyvizaciją.