Konstrukcijos „tai yra / to jest“ semantika religiniame tekste (remiantis Konstantino Sirvydo „Punktais sakymų“ (1629, 1644))

Anotacija

    Straipsnyje analizuojamos konstrukcijos tai yra / to jest Sirvydo pamokslų tekste. Šiuolaikiniuose sintaksinės semantikos tyrimuose šie vienetai apibūdinami kaip išvadiniai dėmenys ir priskiriami ekvivalentiškumą žyminčiai grupei, o jų semantinė reprezentacija pateikiama kaip schema TR1 tai yra R2. Schemoje R1 ir R2 sieja atvirasis ekvivalentiškumas, pagrįstas teiginio teisingumu, o R2 gali būti išvada, apibendrinimas, patikslinimas. Religiniame tekste vartojami metatekstiniai fragmentai, įterpiami pasitelkiant junginį tai yra, turi daug bendra su leksiniais paralelizmais, bet išsiskiria didesniu vaizdingumu ir turinio turtingumu, atlieka svarbią stilistinę funkciją. Metatekstiniai intarpai, pradedami konstrukcija tai yra, Sirvydo Postilėje gana dažni (apie 1000 pavartojimų), todėl daroma prielaida, kad tai yra charakteringas šio baroko autoriaus stilistinės manieros bruožas. Jie kartojami viename sakinyje arba ilgesnio teksto atkarpoje, kurią sudaro keli sudurtiniai sakiniai. Jų funkcijos labai įvairios: a) informacijos atkuriamoji, pagalbinė; b) aiškinamoji; c) retorinė. Sirvydo tekste dominuoja alegorinis sąvokų ir reiškinių aiškinimas. Siekiant vaizdingumo autorius meistriškai jungia žodį su vaizdu, o metatekstiniai įterpiniai įneša skaidrumo ir tampa galinga retorine figūra tikinčiųjų lavinimo ir moralinių nuostatų formavimo procese.