Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Anotacija

Didelė tarmių ir tautosakos pavyzdžių bei reikšmių tarminiuose žodynuose gausa skatina remtis šiais žodynais. Dėl tų pačių priežasčių tarminiams žodynams teikiama svarbi autentiškų tekstų reikšmė. Straipsnyje analizuojamas kalbinis ir kultūrinis kviečio, vieno iš svarbiausių keturių lietuvių naudojamų javų, paveikslas, kurį išryškina tarminių žodynų, didžiojo Lietuvių kalbos žodyno ir kitų lietuvių leksikografinių šaltinių duomenys. Žodis kvietys žinomas ir vartojamas visose lietuvių kalbos tarmėse. Tyrime dėmesys kreipiamas į kviečio ir žmogaus būties bei liaudies kultūros ryšį, žmogui teikiamas vertybes, kviečio vertinimą kitų javų atžvilgiu. Leksikografinių šaltinių duomenų apie kvietį kiekis leidžia analizuoti šio augalo kultūrinį paveikslą remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos sukurta metodologija. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarminiai žodynai teikia gerokai ribotesnę medžiagą negu tautosakos naratyvai. Tačiau, remiantis pastaraisiais, žodynų medžiagoje galima pakankamai rasti etnolingvistinės informacijos apie kalbinį kultūrinį augalų paveikslą.