Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu

Anotacija

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai, nukreipti į kalbos funkciją, būtent funkcijų tobulinimas ir visuomenės priėmimas. Bendrinė kalba pradėta vartoti valdžios įstaigose, kuriamoje švietimo sistemoje, viešajame gyvenime – ten, kur anksčiau buvo draudžiama ar ribojama, o 1922 m. ji gavo valstybinės kalbos statusą. Straipsnyje aptariami tarpukario Lietuvos teisės aktų reikalavimai, susiję su lietuvių kalbos vartosena, mokėjimu, mokymu, funkcijų tobulinimu; į juos žvelgiama kaip į teorines nuostatas, veikusias bendrinės kalbos raidą.