Baltų ir slavų paribyje vartojamo pasakymo „paprastoji kalba“ dviprasmiškumas
Esminiai žodžiai:
baltų ir slavų paribys, daugiakalbystė, daugiakultūriškumas, paprastoji kalba (lenk. „język prosty“), „prosta mova“, Lietuvos Didžioji KunigaikštystėAnotacija
Straipsnyje rašoma apie vadinamąją paprastąją kalbą (lenk. język prosty), nuo seno vartojamą baltų ir slavų paribyje gyvenančių įvairių tautinių grupių. Ši buitinė, neoficiali kalba žemesnių socialinių sluoksnių vartojama kaip žodinio bendravimo daugiakalbėje bendruomenėje priemonė. Autorius mini ir tą faktą, kad praeityje gyvavo kalba panašiu pavadinimu. Nuo XVI a. iki XVII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartota rašytinė kalba, žinoma kaip prosta mova. Tai oficiali literatūrinė kalba, kita nei senoji bažnytinė slavų kalba. Ji taip pat buvo aukštesnių socialinių sluoksnių bendravimo daugiakalbėje šalyje priemonė. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti žodžių junginio paprastoji kalba, taikomo baltų ir slavų pasienyje vartojamai kalbai įvardyti, dviprasmiškumą, daugiau dėmesio skiriant reikšmių aiškinimui lietuvių kalbos požiūriu.
