Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu

Anotacija

Straipsnio tyrimo objektas – dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje variantiškumu, normų svyravimais ir inovacijomis pasižymintys žodžiai su priesaga -istas, -ė, reiškiantys asmenų pavadinimus. Siekiama nustatyti galimas naujųjų hibridinių šios priesagos vedinių vartojimo sąsajas su bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos procesu, kuris turi nemažai panašumų su Europos bendrinių kalbų dinamikos modeliais.

Iki XXI a. pradžios lietuvių kalboje priesagą -istas, -ė buvo galima išskirti daugiausia skoliniuose (tarptautiniuose žodžiuose) asmenims pagal profesiją, veiklą ir pan. pavadinti. Išnagrinėjus Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fiksuotus šios rūšies naujažodžius, jų darybines ir semantines ypatybes, vartojimo kontekstus, matyti struktūrinių ir funkcinių inovacijų. Pirma, nereguliuojamoje ir žemesnį nei bendrinė kalba prestižą turinčioje lietuvių kalbos vartosenoje (substandarte) daugėja hibridinių – savakilmės šaknies ir skolintos priesagos -istas, -ė vedinių. Antra, apie du trečdalius tokių hibridų vartojami asmenims pagal nepageidaujamą, nenaudingą ar kenksmingą jų veiklą įvardyti ir turi neigiamą konotaciją. Visų jų skverbimasis į bendrinės lietuvių kalbos vartoseną (žiniasklaidą) gali būti laikomas vienu iš bendrinės kalbos substandartizacijos požymių.