Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

Autoriai

  • Laimutis Bilkis , , , ,

Esminiai žodžiai:

oikonimų raida, oikonimų kilmė, vietovardžių su priesaga -ėnai daryba, kaimo vardas Ginùčiai, asmenvardžiai su kamienu Ginut-

Anotacija

Straipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose oikonimo susidarymas sietas su pilies gynyba ir šis vietovardis kildintas iš liet. gnti(s) ‘vaduoti ką užpuolus; atremti puolimą’.

Remiantis gyvenamosios vietos vardo užrašymų XVI–XX amžiaus istorijos šaltiniuose analize rekonstruojama ankstesnė jo forma *Ginutėnai, pirmą kartą paminėta 1554 metais ir vartota iki XX amžiaus pradžios. Konstatuojama, kad iš gyvosios kalbos užrašytas tik dabartinis variantas Ginùčiai, kuris istorijos dokumentuose fiksuotas nuo XVII amžiaus I pusės. Nuo to laiko abi formos vartotos pramaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo priesagos -ėnai neturintis oikonimas.

Pirminė forma *Ginutėnai kildinama iš patroniminio avd. *Ginutėnas, kurio galimumą patvirtina iki šių dienų išlikusi pvd. Ginùtis bei istoriniai antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pabrėžiant, kad šie asmenvardžiai bent nuo XVI amžiaus vidurio neužfiksuoti Ginùčių kaime ar netolimose apylinkėse, daroma prielaida, jog čia jie galėjo būti anksčiau. Vėlesnės oikonimo formos Ginùčiai atsiradimas siejamas su XVII ir XVIII amžiaus šaltiniuose (daugiausia bažnyčių metrikuose) pastebėtu besikaitaliojančių gyvenamųjų vietų vardų su priesaga -ėnai ir be jos vartojimu.

Atsisiuntimai

Išleista

2024-07-19

Numeris

Skyrius

Straipsniai