Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida, lyginant šių dienų tarmių, bendrinės kalbos ir kirčiuotų senųjų tekstų duomenis su rekonstruojama prokalbės būkle. Dabartinėje kalboje priesagos -(i)uoti vediniams būdingas priesagos kirtis, o šaltiniuose minimi nepriesaginio kirčio atvejai liudija palaipsnį šio kirčio nykimą ir priesaginio įsigalėjimą. Dalis nepriesaginio kirčio atvejų gali būti laikomi išlaikytais archaizmais (pvz., vediniai iš 1 kirčiuotės vardažodžių), dalis atsiradę vėliau, pvz., lkuriuoti ar batuoti tipų veiksmažodžiai (su ikoninę ištęsto veiksmo funkciją atliekančiu šaknies cirkumfleksu). Pastarasis tipas pasižymi ypač didele kirčiavimo tipų įvairove tarmėse, kurios apžvalgai skirta didžioji straipsnio dalis. Vakariniame tarmių areale (ypač Mažojoje Lietuvoje) nepriesaginis kirtis galimas ir kitokiuose veiksmažodžiuose, pvz., onomatopėjiniuose ir pan. ekspresyviuose veiksmažodžiuose, germanizmuose, priesagos -(i)oti vedinių perdirbiniuose.