Toponomastinio sluoksnio struktūra socialinėje-geografinėje Šeimyniškėlių kaimo erdvėje Žemės vardų anketos (1935) duomenimis
Esminiai žodžiai:
vietų vardų reikšmė vartosenoje, motyvacija, onomastinės įvardijimo priežastys, psichologinės įvardijimo priežastys, daugiasluoksnės toponomastinės struktūros eksplikacijaAnotacija
Remiantis 97 vienetų toponomastine įvairove pasižymėjusiu Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Šeimyniškėlių kaimo Žemės vardų anketos (1935) tikrinės leksikos rinkiniu, atlikta ir straipsnyje pristatoma kompleksinė šios gyvenvietės plote iš gyvosios kalbos užrašytų onimų analizė. Standartizuotuose anketos lapuose užfiksuota apklausos būdu iš pateikėjų gauta ekstralingvistinė informacija apie gyvenvietės struktūrą, kraštovaizdžio detales, vietos gyventojų patirtimi grįstos pastabos, taip pat enciklopediniai duomenys apie regioną, jo teritorinius riboženklius Šeimyniškėlių piliakalnį (Vórutą), Šeimyniškėlių senkapį Kapanicą, Šeimyniškių kaimą, Šventósios baseino upes Elmę, Võlupį, Aukštaitijai būdingo gatvinio kaimo linijinių objektų kelių, (skers)gatvelių, kitaip – ūlytėių, nomenklatūros sistemą, leido į apgyventos vietos erdvę pažvelgti tiek „iš vidaus“ (iš įvardytojo pozicijos), tiek „iš išorės“, t. y. įvertinti vietų vardus iš lingvistinės perspektyvos, ir atkurti darnią vietovės bei jos vardų tapatybę, išaiškinti (interpretuoti) kalbinės bendruomenės atstovų vartosenoje aktualizuotą erdvėlaikio turinį, orientacinius prioritetus, komunikacines gaires.
