Darybos formantų homonimiškumas ir jo žymėjimas žodžių darybos žinyne

Anotacija

    Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių darybos, morfemų, morfeminės sudėties žodynuose, žinynuose ir pan. leksikografiniuose leidiniuose ir aptarti problemas, su kuriomis susiduriama praktiškai juose pateikiant homonimines žodžių darybos priemones. Laikomasi nuomonės, kad apie homonimiją turėtų būti kalbama darybos formantų, o ne morfemų (afiksų) lygiu. Neginčytinais homoniminių darybos formantų nustatymo kriterijais laikoma skirtinga vedinių darybos reikšmė ir skirtinga darybos priemonių kilmė, o vedinių kalbos dalies skirtumas ir jų pamatinių žodžių kalbos dalies skirtumas patys savaime darybos priemonių homonimiškumo greičiausiai nesąlygoja. Homoniminiais laikytini tik tos pačios rūšies darybos afiksai (formantai). Aptarta darybos formantų, su kuriais daromi mobilieji daiktavardžiai (substantiva mobilia), homonimiškumo žymėjimo problema. Preliminarus homonimų žymėjimas Žodžių darybos vedlyje ne tik išryškino darybos priemonių homonimijos klausimo aktualumą ir problemas, bet ir parodė jos mastą – homoniminės yra apie pusė lietuvių kalbos daiktavardžių priesagų ir beveik visos galūnės.