Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose

Anotacija

    Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba. Iš šių unikalių XVII a. rankraščių išrinkti 82 kėdainiečių moterų užrašymai. Jie išsamiai aptariami įvardijimo aspektu. Nustatyta, kad Radvilų miesto gyventojos dažniausiai užfiksuotos dviem priesaginiais asmenvardžiais pagal vyrą. Taip paminėtos 32 (39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų) moterys. Vardu ir pavarde ar jos funkcijas atliekančiu antroponimu įvardyta 13 (15,86 proc.) kėdainiečių. Jos dažniausiai vadintos tradiciniais krikščioniškais vardais. Vėlesnėje 1752–1799 m. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios krikšto metrikų knygoje surastos 32 miestiečių pavardės su lietuviškomis priesagomis.