Liet. „mirti“ / latv. „mirt“ ‘mirti’ ir liet. „miršti“ / latv. mirst ‘pamiršti’ rytų baltų kalbose
Esminiai žodžiai:
baltų veiksmažodžiai, veikslas, „mirti“, „miršti“, ā-preterito kamienas, ē-preterito kamienas, baltų kalbų morfologinė istorija, aoristas, imperfektasAnotacija
Du veiksmažodžiai – liet. miti / latv. mirt ‘mirti’ ir liet. (-)mišti / latv. (-)mrst ‘pamiršti’ – turi keletą bendrų istorinės morfologijos ypatybių: abu šie veiksmažodžiai turi esamojo laiko sta- kamieną, nepaisant giminiškų indoeuropietiškų esamojo laiko *-ye/o- kamienų formų; iš indoeuropiečių prokalbės galima rekonstruoti, kad šių veiksmažodžių šakniniai aoristai linksniuojami kaip medijai; abu šie veiksmažodžiai pasižymi medijų semantika. Vis dėlto palyginus baltų kalbas matyti, kad jų preteritų kamienai skiriasi: liet. mrė / latv. miru (ē) ir liet. mišo / latv. mrsu (ā). Šiame straipsnyje lyginant semantines ir fonologines ypatybes tiriama, kodėl šie veiksmažodžiai įgijo skirtingus preterito kamienus, bei prisidedama prie visos protobaltų kalbos preterito sistemos rekonstrukcijos. Straipsnyje teigiama, kad liet. mrė / latv. miru (ē) tikriausiai yra kilęs iš senojo imperfekto kamieno, o liet. mišo / latv. mrsu (ā) dėl aoristinių semantinių ypatybių galėtų būti kilęs iš senojo aoristo kamieno. Šis istorinis skirtumas atsispindi skirtinguose jų preterito kamienuose.
