Vokiečių ordino Prūsijoje anoniminių raštų identifikavimas remiantis notarų parašais

Anotacija

Dirbant su 1383–1409 metų Elbingo karo knyga, be kita ko, pavyko nustatyti ankstesniojo teksto rengėjo, Elbingo miesto raštininko Bartolomėjaus Stumės, tapatybę. Prieiti išvadą padėjo dvi svarbios aplinkybės: 1) raštininko Bartolomėjaus ranka rašyti dokumentai pirmą kartą identifikuoti 1408 metais, kaip pagalbinio raštininko, o 1409 metais – kaip pagrindinio ir vienintelio; 2) viename iš 1403 metų dokumentų Bartolomėjus buvo pasirašęs kaip viešasis notaras.

Dėl duomenų pateikimo pobūdžio toks identifikavimas Vokiečių ordino viešpatavimo Prūsijoje laikotarpiu dokumentuose nėra retenybė. Tai pasakytina ne tik apie miestų kanceliarijos palikimą. Dar daugiau anoniminių raštų identifikuojama būtent viešųjų notarų, veikusių Prūsijos valdovų ir valdininkų (aukščiausiojo magistro, vyskupo ir vyskupijos kurijos), jų tarnautojų, pavyzdžiui, komtūrų ir vaitų kanceliarijose, dėka. Gerai žinomu, ypač vykusiu pavyzdžiu laikytinas tuometinio Vokiečių ordino prie Romos kurijos prefekto Peterio fon Vodmito ir Stefano Matijaso fon Neidenburgo, 1481–1495 metais ėjusio Kulmo vyskupo pareigas, indėlis. Abiejų notarų autentiški parašai yra išlikę ant jų sudarytų notarinių dokumentų. Šiuose parašuose esama pakankamai lygintinų duomenų, leidžiančių patikimai priskirti tam tikrus anoniminius raštus, ypač esančius kanceliariniuose dokumentuose ir korespondencijoje, konkrečiam sudarytojui. Peterio fon Vodmito rengtos maršalkos valdybos kanceliarinės knygos identifikavimo darbai jau atlikti, o Stefano fon Neidenburgo bus imtasi.

Notarų parašais paremtą anoniminių raštų identifikavimą lemia tam tikros jų registravimo aplinkybės, išplaukiančios, visų pirma, iš kanceliarinių archyvų ir gausybės išlikusių gautų autentiškų raštų. Identifikavimą, be kita ko, apsunkina tinkamų teksto pavyzdžių trūkumas. Skirtingo laikotarpio tekstuose pastebimas rašysenos pasikeitimas ar naujų raidžių tipų, pavyzdžiui, Antiqua rašybos ženklų, taikymas.