Pagalbinio veiksmažodžio esti išnykimas iš lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies

Anotacija

Remiantis 1547–1816 metų tekstais, parašytais trijomis istorinėmis lietuvių kalbos tarmėmis, straipsnyje nagrinėjamas pagalbinio veiksmažodžio esti istorinis nykimas lietuvių neveikiamosios rūšies konstrukcijose. Lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies prototipas yra analitinė konstrukcija, sudaryta iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio būti. Dabartinėje lietuvių kalboje šio veiksmažodžio esamojo laiko asmenavimas yra taisyklingas, išskyrus supletyvinę 3-iojo asmens formą yra, kuri – rytų baltų kalbų inovacija, o istoriškai pirminė jos buvusi forma – esti. Nors veiksmažodžio yra raida ir vartosena gerai aprašyta, jo, kaip neveikiamosios rūšies pagalbinio veiksmažodžio, raidai skirta nepakankamai dėmesio. Straipsnio tikslas – remiantis 1547–1816 metų senosios lietuvių kalbos tekstais, kuriuos reprezentuoja trijų istorinių lietuvių kalbos tarmių spaudiniai, atsekti formos esti, kaip tliekančios pagalbinio veiksmažodžio funkciją, išnykimą neveikiamosiose konstrukcijose.