Indoeuropiečių anatomijos terminijos kartografavimas II: latvių gaļa ‘mėsa’

Anotacija

Straipsnyje indoeuropiečių anatomijos terminijos požiūriu analizuojama latvių gaļa ‘mėsa’ ir nustatomi giminiški atitikmenys kitose kalbose: sen. airių gaile ‘skrandis’, ‘parafrigų’ γάλλια ‘žarnos’ su priesaga *-o-/-*-eH₂-, toliau siejama su sen. makedonų γόλα ‘žarnynas’, graikų χολάδες ‘viduriai, žarnos’ ir slavų *želǫ̋dъkъ / *želǫdь(cь) ‘skrandis’ – visi atitikmenys kildinami iš aniṭ- šaknies *g^hel- arba jos apofoninių variantų. Salų keltų *eχs-glasso-/ā- ‘skrandis’, jei kildinamas iš *eĝʰs-⁽ĝ^)(h)(H)-stH₂o- ‘išsiskiriantis iš *⁽ĝ^)(h)(H)-’, implikuoja, kad *⁽ĝ^)(h)(H)- turėtų priklausyti kitam vidaus organui, galbūt ‘tulžiai’, kurios pavadinimas kildinamas iš šaknies *ĝ^helH₃- ‘žalia, geltona’ ir yra paliudytas keliose indoeuropiečių kalbų grupėse. Aptariama ir alternatyva, jei γάλλια ‘žarnos’ laikomas graikiškos kilmės.