Liet. „mirti“ / latv. „mirt“ ‘mirti’ ir liet. „miršti“ / latv. mirst ‘pamiršti’ rytų baltų kalbose

Anotacija

    Du veiksmažodžiai – liet. miti / latv. mirt ‘mirti’ ir liet. (-)mišti / latv. (-)mrst ‘pamiršti’ – turi keletą bendrų istorinės morfologijos ypatybių: abu šie veiksmažodžiai turi esamojo laiko sta- kamieną, nepaisant giminiškų indoeuropietiškų esamojo laiko *-ye/o- kamienų formų; iš indoeuropiečių prokalbės galima rekonstruoti, kad šių veiksmažodžių šakniniai aoristai linksniuojami kaip medijai; abu šie veiksmažodžiai pasižymi medijų semantika. Vis dėlto palyginus baltų kalbas matyti, kad jų preteritų kamienai skiriasi: liet. mrė / latv. miru (ē) ir liet. mišo / latv. mrsu (ā). Šiame straipsnyje lyginant semantines ir fonologines ypatybes tiriama, kodėl šie veiksmažodžiai įgijo skirtingus preterito kamienus, bei prisidedama prie visos protobaltų kalbos preterito sistemos rekonstrukcijos. Straipsnyje teigiama, kad liet. mrė / latv. miru (ē) tikriausiai yra kilęs iš senojo imperfekto kamieno, o liet. mišo / latv. mrsu (ā) dėl aoristinių semantinių ypatybių galėtų būti kilęs iš senojo aoristo kamieno. Šis istorinis skirtumas atsispindi skirtinguose jų preterito kamienuose.