Sovietinės Lietuvos vaizdinys Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstyne

Anotacija

Straipsnyje, remiantis Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstyno duomenimis, apžvelgiama, koks sovietinės Lietuvos vaizdinys susidėlioja 1945 m. „Tiesos“, 1956–1957 m. „Komjaunimo tiesos“ ir 1962 m. „Tiesos“ laikraščiuose, kiek tame vaizdinyje yra tiesos, o kiek iškreiptos ar netgi propagandininkų naujai sukonstruotos realybės, kaip to meto publicistikos tekstai (re)konstruoja sovietinę Lietuvą. Atlikus 798 iliustracijų, kuriose minima Lietuva, semantinę analizę, matyti, kad sovietmečio spaudoje buvo stengiamasi sukurti itin pozityvų idealizuotos Lietuvos paveikslą, kuris apėmė šiuos pagrindinius aspektus: netolimos praeities (smetoninės, buržuazinės Lietuvos) ir jos veikėjų juodinimas, šviesios sovietinės dabarties ryškinimas, šalies ekonominių, kultūrinių ir kitų pasiekimų aukštinimas, draugų, vidaus ir išorės priešų konkretus įvardijimas. Idealistiniame spaudos pasakojime apie Lietuvą pasitelkiamos standartinės sovietmečio propagandinės klišės, pakylėtu stiliumi piešiamas „laimingos“ šalies „laimingų“ sovietinės sistemos žmonių gyvenimas. Tyrimui atrinktų sakinių semantinė analizė rodo, kad sovietinėje ideologinėje spaudoje tarsi kreivame veidrodyje atsispindėjo oficialus idealios Lietuvos simuliakras, tačiau realybė buvo visiškai kitokia, taigi, matome akivaizdų atotrūkį tarp to, ką vaizdavo oficialioji sovietinė spauda, ir to, kas iš tiesų egzistavo pilkoje kasdienybėje.