Skaitmeninis profiliavimas kaip ankstyvųjų viduramžių diplomatikos metodas. Remiantis Otono I dokumentu iš Sankt Peterburgo

Anotacija

Remiantis išoriniais ir vidiniais kriterijais straipsnyje analizuojamas Sankt Peterburge saugomas Otono I dokumentas, kurio autorystė priskiriama vienam iš 39 žinomų kaizerio kanceliarijos raštininkų. Identifikavimo pagrindą sudaro parašai ir dokumento dydis, formatas, apipavidalinimas ir kaizerio rašysena. Ne mažiau svarbūs asmenvardžių ir vietovardžių kalbiniai niuansai, kaip ir patvirtinimo formulės visuma. Vėliau, remiantis lyginamaisiais pavyzdžiais, tikrinamas čia taikomo skaitmeninio profiliavimo metodo tinkamumas raštininko identifikavimui.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad karaliaus ir kaizerio Otono I dokumentai kompleksiški ir pasižymi daugybe jiems būdingų ir informatyvių ypatybių, tokių kaip horizontalusis formatas, christograma, identifikavimo ženklas ar trumpiniai, kurios vėlesniuose raštuose nebeaptinkamos.

Be to, siekiant patikimai identifikuoti raštininką, valdovo raštus reikia susieti su jo aplinkoje veikusiais žinomais asmenimis, surenkant daugiau informacijos apie juos. Otono dinastijos valdymo laikais vyskupai sudaro didžiausią, keliamus reikalavimus atitinkančią tokių asmenų grupę, kuriai būdingas aukštas raštingumo lygis. Dėl to ypač tikėtina, kad daugelis karaliaus ir kaizerio Otono I dokumentų buvo parengti vyskupų, galimai dirbusių jo kanceliarijoje raštininkais. Ši tezė jau suformuluota vienoje iš tyrimo dalių. Jeigu vyskupų, kaip raštininkų, profiliavimo hipotezė pasitvirtintų, pateiktos identifikacijos gerokai pakeistų IX a. pabaigos ir X a. pradžios reikšmingumo, raštijos ir komunikacijos sistemos vaizdą. Arba vaizdžiai tariant: raštininkų, vykdžiusių jojančio karaliaus neatidėliotinus pavedimus, pėdsakas vestų iš jų veiklos tirštose miglose link gerai išmanytos ir ryškiai šviečiančios katedroje.