Rusas „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje

Anotacija

    Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią tautybę ir įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose (dažniausiai XIX–XX a. mokslo, publicistikos bei grožinės literatūros kūriniuose) susiformavęs ruso pasaulėvaizdis. Žodyno empirinė medžiaga straipsnyje analizuojama semantinės analizės, aprašomuoju, interpretaciniu ir kognityvinės lingvistikos metodais.
    Išanalizavus apie 300 iliustracinių sakinių, kuriuose minimas etnonimas rusas, matyti, kad žodyno kontekste apie šią tautybę pateikiami: 1) objektyvūs, konkretūs istoriniai ir kiti faktai (dažniausiai iliustracijose iš įvairių rašytinių šaltinių), 2) atskirų žmonių santykio su šios tautybės asmenimis patirtys per konkrečius vaizdinius (iliustraciniuose sakiniuose iš lietuvių kalbos tarmių). Aiškėja tendencija, kad žodyno kontekste vengiama tiesaus, aiškaus kategorizavimo (neigiamai žodyno iliustracijose vertinami tik kai kurie rusų karių veiksmai ir lietuviams primesta rusų valdžia). Tokį palyginti atsargų požiūrį lėmė žodyno rašymo istorinės ir politinės aplinkybės.